nuodarbus

nuodarbùs, -ì adj. (4) Srv, Ėr, (3^a) Šmk, Grnk, nūdarbùs (ž.) (4) 1. palankus, tinkamas darbui (apie laiką, metą): Praėjusi vasara nuodarbì buvo vasara, tik kad lytaus per mažai Grk. Lytūs visus darbus į krūvą sutraukė, labai nenuodarbì vasara buvo Vdžg. Šįmet nuodar̃būs metai Jrb. Priešpietinės valandos nuodarbesnės rš. Nūdarbì vasara, eina darbai Ub. Šįmet nūdarbi metai, greit apsidirbsiam Šv. 2. greitas darbe, kaip reikiant dirbantis: Nūdarbùs vyras, kurs greitai nudirba J. Dabar žmonys jau ne taip nūdarbūs Šauk. Aš tokia nenuodarbì, tai ir guliu, darbais apsidėjus Šmk.

nuodarbiaĩ adv., nuodar̃biai; B, MŽ, DP608 kaip reikiant, tvarkingai, nuosekliai, iki galo: Senas žmogus – nori nuodarbiaĩ viską padaryt Sb. Dirbkim visus darbus nuodarbiaĩ Užp. Ot nuodarbiaĩ dirba, net gražu pažiūrėt Šmn. Taikais žmogus, kaip nuodarbiau, o čia tas lietus Srv. Tik ją reik pamokyt, kad jin nuodarbiaũ dirbtų, ne tai, vieną pametus, kitą griebt Bsg. Šiemet negaišino nei lietai, nuodar̃biai eina viskas, ir tai neapsidirbam Kp. Parėdžiau darbus savo taip, jog vislab nuodarbiai ir nuosaikiai ejo I. Taip nereik grėbti, dirbti reik nūdar̃biai Grg. Nekriauškitės į kupetą, bet poskiram dirbkite, būs nūdarbiaũ J.